„Imant prisipildo rieškučios,
duodant – širdis“
Mokiniui neatvykus į mokyklą būtina informuoti mokytoją sms žinute ar skambučiu.
Mokiniui neatvykus į mokyklą tėvų rašteliu pateisinamos 3 dienos iš eilės, susirgus ilgesniam laikotarpiui pamokoms pateisinti reikalinga gydytojo pažyma.
Specialistai neabejoja, kad kiekvienam vaikui mokykla tampa dideliu socialiniu ir emociniu išbandymu. Būtent šiuo laikotarpiu prasideda vadinamasis mąstymo periodas. Vaikas pradeda suvokti savo padėtį bei vaidmenį šeimoje ar klasėje, vertinti save kaip gerą ar blogą mokinį. Pirmoji klasė tampa ir tikru savarankiškumo iššūkiu. Kaip vaiką tam parengti?
Straipsnis, padedantis vaikams pasielgti tinkamai.
Puikus dokumentinis filmas "Mažyliai"
Taip miela: ir sugraudino, ir nustebino, ir privertė susimąstyti – kiek mažai mes žinome apie savo
vaikučių išgyvenamus jausmus ir emocijas... Šiam nuostabiam vaikučiui filmavimo metu tėra 10 mėnesių.
Kaip sudominti vaiką knyga?
Socialinės kampanijos "Saugok mane - aš mažas" mokomasis filmukas "Be pliaukštelėjimų".
Straipsnis Valstietis.lt "Vaikų mitybos įpročių formavimui reikia didesnio tėvų dėmesio"
Atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamą Vaikų augimo stebėsenos tyrimą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio
miestuose, paaiškėjo, kad “didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos režimo rekomendacijų: 28,7 proc. pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai arba
iš viso nepusryčiauja.”
Straipsnyje "Tėvai ir mokykla - atsakomybės dalybos" išdėstytos mintys apie mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo svarbumą.
1970 metais, Stanfordo universitete Walteris Mischelas atliko eksperimentą su ketverių metų amžiaus vaikais. Vaikas atvedamas į tam tikrą kambarį, jam duodama įvairių žaisliukų, o vėliau suaugęs
žmogus maloniai paklausia ar vaikui patinka zefyrai (jie jam patinka). Tuomet paklausia ar vaikas norėtų šios lėkštutės su vienu zefyru ar anos su dviem (žinoma, su dviem). Tada žmogus sako, jog
turi trumpam išeiti iš kambario, ir, jei vaikas palauks, kol jis sugrįš, galės gauti tuos du zefyrus. Jei nenorės laukti, galės paskambinti, jis tuoj pat ateis ir duos lėkštutę su vienu zefyru,
bet tuomet dviejų zefyrų vaikas nebegaus. Suaugęs išeina. Vaikas žiūri į zefyrus. Varvina seilę. Nori. Kovoja su tuo noru. Jei vaikas toks, kaip dauguma keturmečių, ištveria vos kelias minutes,
tada paskambina.
W. Mischelas atrado, kad pagal tai kiek sekundžių 1970 metais vaikas išlaukė nepaskambinęs, galima numatyti ne tik tai, ką apie tokį vaiką tapus paaugliu pasako tėvai, bet ir nuspėti ar vaikas
bus priimtas į vieną geriausių universitetų. Vaikai kurie sugebėjo ištverti keliomis minutėmis ilgiau 1970 metais, paauglystėje lengviau atsispirdavo pagundoms, geriau mokėsi ir pajėgdavo
susivaldyti, jei reikalai klostydavosi ne taip, kaip jiems norėtųsi (Shoda, Mischel ir Peake, 1990).
W. Mischelas atskleidė, kad sėkmė lydėjo tuos vaikus kurie nežiūrėjo į vilojantį daiktą ar įstengė galvoti apie kitus malonius dalykus (Metcalfe ir Mischel, 1999). Šie mąstymo įgūdžiai yra vienas
emocinio intelekto aspektų – gebėjimas suprasti ir reguliuoti savo paties jausmus ir norus (Salovey ir Mayer, 1990). Žmogus, kurio emocinis intelektas yra aukštas, turi įgudusį raitelį (protą),
mokantį nukreipti dramblio dėmesį (norus, jausmus, geismus, id) ir įtikini jį nesivelti į atvirą norų kovą.
Parengta pagal: Jonathan Haidt. Laimės hipotezė. Vilnius: Metodika. 2011, 27-28 p.
”Kūdikiui augant ir stiprėjant, galima ugdyti pakantumą nusivylimams pamažu sudarant kliūtis.”
(Burrhus Frederic Skinner. Antrasis Voldenas. Vilnius: Vaga. 2009, 122p.)
Vaikų fizinis aktyvumas.
Dr. Edward Tronick eksperimentas. Puiki iliustracija apie emocinio ryšio vaidmenį žmogaus gyvenime. Vaikystėje tai ypač akivaizdu. Suagusiems emocinis ryšys – ne mažiau reikalingas (anglų kalba).
Žurnalas "Tapati" - nuoširdumo pasiilgusioms moterims.
